KAIP ŽINOTI, AR APLINKA, KURIOJE GYVENAME, YRA ŠVARI?

Kiekvienam iš mūsų svarbu, kad aplinka, kurioje gyvename, dirbame ir leidžiame laisvalaikį, būtų švari ir nekenktų sveikatai. Vidutiniškai aštuoni procentai mūsų planetos populiacijos gyvena srityse, kuriose nuolat vienu metu patiria net kelių rūšių užterštumą. Viena pagrindinių užterštumo problemų, su kuria susiduriame kiekvienas – tai oro užterštumas. Nuolatinis buvimas užterštame ore yra susijęs su didesne astmos, plaučių, širdies ligų ir vėžio rizika. Netinkamas oras neigiamai veikia ir psichinę žmogaus būseną.

Norint sužinoti, ar mus supanti aplinka, oras, kuriuo kvėpuojame, yra švarūs, nebūtinos specialios žinios. Kai oro taršos lygis yra kritinis, darosi sunku kvėpuoti, jaučiamas nemalonus kvapas, burnoje gali atsirasti kartumo skonis. Ilgesnį laiką pakvėpavus nešvariu oru gali pradėti skaudėti galvą, pasireikšti kiti simptomai. Žemesnį oro taršos lygį identifikuoti nėra taip lengva. Tačiau oro švarumu galime įsitikinti net stebėdami gamtą. Vadinamieji švarios gamtos indikatoriai, kaip antai kerpės užterštoje aplinkoje paprasčiausiai neauga. Nuolatiniu informacijos apie oro taršą Lietuvoje pateikimu rūpinasi Aplinkos apsaugos agentūra. Siekdama kiek įmanoma sumažinti taršos šaltinių keliamą pavojų žmogaus sveikatai agentūra reguliariai pateikia duomenis apie šalies oro kokybę. Matuojamas tokių teršalų, kaip bendrosios dulkės, sieros dioksidas, anglies monoksidas, sulfatai ir kt., kiekis ore. Tikslią informaciją apie oro švarą jūsų regione galite rasti Agentūros svetainėje.

Jei kalbėsime apie uždarų patalpų orą, jo kokybę lemia patys įvairiausi veiksniai. Įvairios cheminės medžiagos gali išsiskirti iš nenatūralios kilmės apdailos medžiagų ir baldų. Buityje naudojami valikliai gali išskirti lakiuosius organinius junginius. Jei patalpos kūrenamos kietuoju kuru, neišvengiamai įkvepiame ir kuro degimo produktus. Jei šeimoje yra rūkančiųjų, kvėpuojame tabako dūmais. Iš lauko galime parsinešti įvairius virusus, bakterijas, įnešti pelėsių sporų. Visa tai tvyro mūsų aplinkos ore, visu tuo mes kvėpuojame.

Statistinis žmogus uždarose patalpose praleidžia net 80% laiko, tad kokybiškas patalpų oras tampa svarbesnis, nei oro kokybė lauke. Jei oro atvirose erdvėse pasirinkti negalime, oro kokybę namuose esame pilnai pajėgūs kontroliuoti. Net gyvenant pakankamai užterštose teritorijose įmanoma sumažinti įkvepiamų teršalų kiekį. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka racionalus patalpų vėdinimas. Paprastai kambarius dauguma žmonių vėdina praverdami langus, tačiau toks vėdinimas turi keletą akivaizdžių minusų. Pirmiausia, šaltuoju metų laiku prarandama patalpų vidaus šiluma. Antra, į patalpas su šviežiu oru atkeliauja ir teršalai. Racionaliu sprendimu šioje situacijoje tampa modernūs vėdinimo įrenginiai su rekuperacija. Tokią sistemą turinčiuose namuose švarus oras patenka į vidų, o užterštas oras keliauja į lauką. Taip sukuriamas ypatingai sveikas patalpų mikroklimatas, užkertamas kelias pelėsiams ir dulkėms, kurie gali dirginti kvėpavimo takus. Jei rūpinamės maistu, kurį valgome, grožio priemonėmis, kurias naudojame savo kūnui, kodėl reikėtų ignoruoti orą, kuriuo kasdien kvėpuojame?