ORO FILTRŲ KLASĖS, STANDARTAI IR ŽYMĖJIMAS FILTRAI1.LT PUSLAPYJE

Senasis ir naujasis filtrų žymėjimas vis dar egzistuoja daugumoje parduotuvių, prekiaujančių filtrais rekuperatoriams. Užsakant filtrus savo rekuperatoriui, dažniausiai renkamės pagal senojo standarto įprastą filtro klasę, kaip F7, M5, G2 ir pan. priklausomai kokiam rekuperatoriui perkame filtrų komplektus ar filtrą. Sunku pabėgti nuo įpročių, bet reikia, nes 2018 m. įsigaliojęs naujasis standartas, pakeitė filtrų testavimo reikalavimus ir filtrų klases į ePM1, ePM2.5, ePM10, Coarse.

EN 779 ir ISO 16890 palyginimas

Pagal skelbtą Eurovent asociacijos dokumentą, abiejuose standartuose aprašytų filtrų klasių tiesiogiai lyginti negalima, nes pasikeitė testavimo metodika, kuri naujame standarte tikrina filtro gebėjimą sulaikyti 0.3µm – 10µm dydžio kietąsias daleles. Tuo tarpu senasis standartas tikrina gebėjimą sulaikyti vieno dydžio kietąsias daleles t.y. 0.4µm, kas visiškai neatspindi mus supančios aplinkos. Žinoma, asociacija lengvindama adaptaciją prie naujų pasikeitimų gamintojams, pardavėjams, klientams pateikė orientacinį palyginimą, kuriuo galima vadovautis:

Pavyzdžiui, Filtrai1.lt prekiauja filtrais Komfovent ir Salda rekuperatoriams, atitinkančiais ePM10 55% ir ePM1 70% efektyvumą. Galime pasidžiaugti jog mūsų ePM1 filtrai pagal senąjį standartą atitinka net F8 klasę.

Supaprastintas filtrų klasių žymėjimas Filtrai1.lt puslapyje

Supaprastintas filtrų klasių žymėjimas padeda suprasti filtrų panaudojimą kasdieniame gyvenime. Filtrai1.lt puslapyje išskyrėme filtrų klases į dvi kategorijas: Standartinis ir Efektyvus.

Kalbant mums visiems suprantama kalba, taip atrodytų mūsų žymėjimas pagal senąjį standartą: Standartinis M5+M5 ir Efektyvus F7+M5.

Dalelių dydžiai ir jų poveikis sveikatai

Kuriant naują ISO 16890 standartą, didelis dėmesys skirtas žmogaus sveikatai. Keliolika tyrimų aiškinosi koreliaciją tarp vidaus patalpų oro kokybės ir žmogaus sveikatos. Studijos parodė, jog žmogaus sveikatai kietosios dalelės ypatingai kenkia lyginant su kita, panašia tarša, esančia vidaus patalpose. Kietąsias daleles sudaro sulfatai, nitratai, amoniakas, natrio chloridas, juodoji anglis, mineralinė dulkės, degimo dalelės, įvairūs skysti lašeliai. Šios dalelės, anot studijų, gali sukelti alergijas, astmą, plaučių vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas, demenciją. Žemiau pateiktos lentelės padės suprasti kietųjų dalelių dydį ir skvarbą į žmogaus organizmą:

Dalelių dydžiai:

L. Rytas reportažas apie kietąsias daleles, jų poveikį sveikatai: